NAVIGACIJA
(3)
Gal bus laikas žydės sodai
Ir debesys slinks savais keliais,
Kai susitiksim, tai pakalbėsim,
O šiandien kalbėsimės laiškais.
Ir debesys slinks savais keliais,
Kai susitiksim, tai pakalbėsim,
O šiandien kalbėsimės laiškais.
(1)
Tegul Jums niekad nepritrūksta
Džiaugsmo ir šilumos.
Meilė telydi Jūšu šeimą,
Jaukumas - Jūsų namus,
O sėkmė - Jūsų darbą.
Džiaugsmo ir šilumos.
Meilė telydi Jūšu šeimą,
Jaukumas - Jūsų namus,
O sėkmė - Jūsų darbą.
(2)
(3)
Meilė - tai saulėtekis, vidurdienis ilgas ir kantrus,
Ir vakaras stebūklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys.
Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visų šaulių ir žvaigždžių
Visatos spindejimu.
Meilė - tai vieškelis į saulę, grystas aštriais deimantais,
Kuriuo turi eiti basas.
Ir vakaras stebūklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys.
Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visų šaulių ir žvaigždžių
Visatos spindejimu.
Meilė - tai vieškelis į saulę, grystas aštriais deimantais,
Kuriuo turi eiti basas.
(2)
Meilė brangesnė už visus pasaulio turtus: ji deimantas, kurio net karaliai negali nusipirkti; ji-visas pasaulis, nors meilę galima apkabinti abiem rankom.
(3)
Gyvenimas būna gražus ir pilkas. Gyvenimas būna linksmas, būna liūdnas. Būna įsimyli, būna gauni ragų, visko būna, tačiau gyventi visgi verta, nes niekad nežinai, gal surasi žmogų, kuris tau praskaidrins gyvenimą. Šypsosis kiekvieną dieną. Sakys myliu, pralinksimins kai liūdesi, kuris bus šalia ir niekad neišduos. Žinosi, kad tavęs kažkas laukia ir kažkam tu rūpi. Ar dėl to gyventi neverta?? Aišku, jog verta! Tam ir gyvenkim..
(2)
Atleisk !
Atleisk, kad aš Tave mylėjau.
Atleisk, kad taip ilgai trukdžiau
Atleisk, kad visada tavim tikėjau
Ir tik šiandieną viską supratau.
Atleisk, gyvenime juk visko buna,
Bet aš ne daug tau blogo padariau,
Todėl sunku iš kelio pasitraukti
Vien tik todėl, kad būtų tau lengviau,
Vėl tavo veido nematysiu aš ilgai likimas vėliai nebeleido,
Kad laimė būtų amžinai.
Tavęs prašau užmiršti viską
Neverta to apgailestaut !
Sudie ! Kas buvo nebegrižta
dėkoju tau už buvusią draugystę
Ir už žodžius kuriuos tu melavai.
Juk pasitaiko, žmogus suklysta,
Bet tik ne taip, kai tu kad suklydai.
Atleisk, kad aš Tave mylėjau.
Atleisk, kad taip ilgai trukdžiau
Atleisk, kad visada tavim tikėjau
Ir tik šiandieną viską supratau.
Atleisk, gyvenime juk visko buna,
Bet aš ne daug tau blogo padariau,
Todėl sunku iš kelio pasitraukti
Vien tik todėl, kad būtų tau lengviau,
Vėl tavo veido nematysiu aš ilgai likimas vėliai nebeleido,
Kad laimė būtų amžinai.
Tavęs prašau užmiršti viską
Neverta to apgailestaut !
Sudie ! Kas buvo nebegrižta
dėkoju tau už buvusią draugystę
Ir už žodžius kuriuos tu melavai.
Juk pasitaiko, žmogus suklysta,
Bet tik ne taip, kai tu kad suklydai.